Bandant prisijaukinti kūrybą

Visi puikiai žinome ir suprantame, kad jei esi, tarkime, sportininkas turi išlaikyti savo sportinę formą. Pastoviai sportuoti, prižiūrėti savo mitybą, laikytis režimo. Įsivažiuoji į savotišką rutiną, nes sieki tikslo, kurį esi užsibrėžęs. Ir visi puikiai suprantame, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. O jei, tarkime, pasirenki savo didžiąją gyvenimo dalį paskirti darbui meno srityje - esi iš karto aplinkinių žmonių, juo labiau tų, kurie gyvenime nieko bendro su menu neturi, vadinamas menininku. O jeigu menininkas - tai reiškias niekuomet nestingantis idėjų. Jei tavęs paprašys pagalbos kūrybos srityje, visuomet žinosi atsakymą. Nes juk tu esi tas, kuris visuomet kupinas minčių, kurios atrodytų nuolatos veržiasi pro kraštus. Bet ar tikrai visuomet yra taip? Sakau, nes pati studijuoju dalyką, kuris reikalauja daug kūrybinių idėjų ir vis dažniau patiriu dienų, kai galva tuščia ir atrodo, kad jau niekuo tą dieną jos nepripildysi. Žinoma, būna žmonių, kurie iš prigimties yra apdovanoti lakia fantazija ar visuomet turi idėjų, kurių pasaulis dar niekada nebuvo girdėjęs. Bet neverta tikėtis, kad taip yra visiems ar visada. Iš pradžių galbūt, bet kuo toliau, tuo dažniau idėjos pradeda sekti, įsigilini į savą sritį ir tuomet supranti, kad šiame amžiuje labai daug visko įgyvendinta, o ir išlikti originaliam jau daros vis sunkiau. Kaip vis dėlto reikėtų stengtis išlaikyti save pastovioje kūrybinėje formoje ir pradėti matyti kitomis akimis?

Pirmiausia, jei jau pasirinki gyvenime sritį, kuri kažkokiu būdu siejasi su menu, turi tam ir atsiduoti. Negali tikėtis, kad būsi geras, tarkime architektas, jei žinosi tik tai kas vyksta architeketūros industrijoje. Turi skaityti įvairias knygas, straipsnius, stebėti naujausias parodas, įdomias instaliacijas, vaikščioti į teatrą ar į kiną. Turi susilieti su tave supančiu pasauliu. Turi žinoti žmones, kurie šiuo metu stebina pasaulį, jų istorijas. Turi gyventi dabar ir čia, savotiškai net numatyti ateitį. Pripažinkime, juk būtent kiti meno kūriniai, kiti kūrėjai, kiti meno šedevrai įkvepia. Jie lakina mūsų vaizduotę ir priverčia susimąstyti. Kartais galbūt šokiruoja, kartais nuvilia, bet iš to ir mokomės - aplinkinių sėkmių ir įvairių klaidų.

Antra, planuok. Gali atrodyti keista, savotiškas tvarkaraščio kūrimasis gali priminti mokyklą. Tačiau būtent iš savos patirties ir aplinkinių atsiliepimų girdžiu, kad būtent tai yra vienas iš geriausių dalykų, kuriuos gali daryti, jei nori padaryti savo dieną produktyvią. Tik susiplanavęs savą dieną atliksi viską, ką tau reikėjo atlikti. Kada atsikelsi, kaip ir kur praleisi savo pirmąją dienos dalį, kur pietausi ar ilsėsies, o galbūt šiandien dirbsi be pertraukos, bet baigsi anksčiau. Visi juk pažįstame save ir suprantame, kokiu ritmu mums yra priimtiniausia dirbti, norint pasiekti gerą rezultatą. Vis dėlto pertraukos privalomas. Nesvarbu kokio pobūdžio, svarbiausia - atpalaiduojančios.

Trečia, tiksliai užsibrėžk, ko sieki. Čia puikiai tinka Paul Arden bestselerio knygos pavadinimas "It's not how good you are, it's how good you want to be". Daug šiame pasaulyje žmonių, kurie yra labai geri savoje srityje. Daug sugebantys savoje nišoje, nuolatos kuriantys kažką nauja ir dar neregėta. Bet kas iš to, jei esi tikrai geras specialistas savoje srityje, bet nežinai, ko nori ar kur eini. Tvirtas žinojimas, ko sieki yra visa ko variklis. Jei jau turi sugebėjimus kažkokioje srityje, turi juos ir išnaudoti, stengtis judėti į priekį, užsiimti ta veikla šimtu procentu. Jei tapai geriausiu savoje įmonėje, užsibrėžk naują tikslą - tapti pačiu geriausiu savoje srityje visoje šalyje. Čia jau pasinaudosiu pavyzdžiu iš jau minėtos Paul Arden knygos. Turi suprasti, kokiu žmogumi nori būti. Geru, labai geru, geriausiu savoje srityje ar geriausiu pasaulyje. Tai tik bendri pavyzdžiai, pritaikomi visiems, bet juk kiekvienas turime savitą tikslą (jau net nebevadinu to svajone), kuriuo turime tikėti ir kurio link turime judėti. Ir visai nesvarbu, kokio dydžio tas tikslas, svarbiausia žinoti, ko link judi. Vienam pasiseks judėti greičiau, kitam gal lėčiau, bet jei žinosi, ko nori, - tobulėsi.

Galų gale rūpinkis savimi. Niekuomet nereikia nualinti savęs, dirbti visą savaitę be pertraukų ir tenkintis bemiegėmis naktimis. Vis dėlto dalis kūrybiškumo gimsta poilsio akimirkomis, laisvomis minutėmis. Genialiausios idėjos ateina netikėtai. Didelis mochos puodelis, gabalėlis sūrio pyrago ar tiesiog valandėlė pasivaikščiojimo gryname ore gali būti viskas, ko mums reikia. Vertinkime akimirkas.

Taigi šiokie tokie mano patarimai sau, kuriais nusprendžiau pasidalinti su jumis. Mintys iš manos rutinos ir pokalbių su draugais ar kolegomis. O dabar griebkime sketcbook'us ir keliaujam į galerijas. Įsirašom geros muzikos ir einam pasivaikščioti ar tiesiog išsitraukiame sportbačius ir bent ratuką apibėgame aplink šlapiais lapais nusėta parką. Svarbiausia judėti pirmyn, nuolatos tobulėti ir stengtis kaupti savyje viską, ką gauname iš aplinkos.

Austė

FACEBOOK | INSTAGRAM